Mus skaito Tavo vaikas      skaitytojai!
Mano mažylis jau penktokas. Mokosi puikiai. Žemesnio įvertinimo, negu 8 nėra gavęs. Sportuoja. Lanko baseiną. Dailės būrelį. Vaidina. Manote, kad esu laiminga mama? Tada jūs labai klystate. Mano sūnus stengiasi viską daryti tobulai. Ir dėl to kankinasi. Aš irgi pavargstu. Jis išveda mane iš pusiausvyros. Mano vaikas – perfekcionistas. Konsultavomės su psichologu, Kauno jaunimo mokyklos direktoriumi Tomu Lagūnavičium.

unsplash.com

 

Perfekcionizmas labia retas reiškinys mūsų visuomenėje, bet tokių vaikų yra. Dažniausiai perfekcionisto įpročiai susiformuoja, kai mažas žmogutis gauna stiprios ir nepelnytos kritikos, kuri visam laikui užsifiksuoja vaiko pasąmonėje. Didelę įtaką daro ir šeimos vertybių sistema. Ir nebūtinai tos vertybės yra realios. Jos gali būti tik deklarauojamos (pavyzdžiui, mama turi perdėtą švaros poreikį. Ji “dulkių gaudytoja” – nuolat ką nors plauna, valo, šveičia, blizgina… Nuo ryto iki vakaro, nors namai ir taip spindi švara).
Vaikui atsiranda ir stiprėja baimė suklysti. Padaryti neteisingai. Ir jis kiekvieną, net menkiausią darbelį nuolat taiso, tobulina, perdirbinėja, bet rezultatas negerėja. Nes taiso ne darbo turinį, o formą. Ir tai atima daugybę laiko. Vaikas pervargsta. Pyksta ant saves, tėvų ir viso pasaulio… Ką daryti tėvams?
1.Pasakykite savo atžalai įsakmiai: “Tu turi teisę klysti. Tai normalu. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro”. Klaidas visada galima ištaisyti. Jei ne – kitą kartą galima padaryti geriau.
2.Kiekvienam darbui įveskite konkretų laiko limitą. (Pamokas pradėsi ruošti trečią valandą ir baigsi pusę septynių.) Stebėkite, kad vaikas laikytųsi nustatytų taisyklių.
3.Už klaidas jokiu būdu nebarkite, nekritikuokite, negėdinkite… Klaidų nevadinkite klaidomis, o trūkumais, kuriuos rekėtų pataisyti, patobulinti. Nurodytų trūkumų skaičius visada turi būti ribotas. Ir konkrečiai įvardinta, kas ne taip.
4.Nustatykite 3 darbo tobulumo lygius ir labia aiškiai juos apibrėžkite. (Jei vaikas kepa bandeles, tai jos neturi būti 100 procentų vienodo dydžio ir formos.)
5.Paaiškinkite vaikui, kad gyvenime yra dalykų, kurių nereikia padaryti tobulai. Kai kada nereikia mažajam duoti tikslių nurodymų. Leiskite vaikui rinktis, improvizuoti, kurta savaip. Taip, kaip jam atrodo ir norisi.
6.Kai kada leiskite veikti tik savo malonumui. Daryti tik tai ir taip, kaip jam labiai norisi. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti strategiją ir gauti rezultatą. Paklauskite: “Kaip manai? Kaip norėtum daryti?” Tada vaikui bus paprasčiau kontroliuoti situaciją.
7.Svarbiausia – niekada nelyginkite savo vaiko su kitais. Nesakykite, kad tas ar ta padarė darbą geriau, gražiau, gavo aukštesnį įvertinimą… Niekam nepatinka, kai yra parodoma, kad kažkas kitas gali padaryti geriau. Ypatingai skaudžiai tai užgauna vaiko perfekcionisto savimeilę.
8.Pagrindinė vaiko perfekcionisto problema yra ta, kad jis nuolatos tobulina ir tobulina viską, ką bedarytų. Nepabaigia laiku, o geresnio rezultato vis nėra. Todėl kai kada prieikite prie jo ir ramiai pasakykite: „Puikiai padirbėjai. Ačiū. Gana”.
Tekstas: Rita Kaučikienė