Ne vieni tėvai yra išgyvenę vaiko zyzimą, kad šie nupirktų naujausią mobilų telefoną, madingiausius sezono batus ar TV ekranus nuolat reklamuojamą naujausią žaislą. Bandyti išaiškinti vaikams, kad jo telefonas dar geras, o kambario lentynos nuo žaislų jau lūžta – dažnam beprasmiška. Kodėl jiems taip reikia visuomenėje populiarių daiktų?

„Vaikams daiktas yra simbolis. Jie dar nežino, kaip kitaip visuomenėje pateikti savo statusą“, – apie vaikų mąstymą pasakoja psichologas ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius. Kaip elgtis tėvams, kad jų atžalos nesureikšmintų daiktų ir nelaikytų to siekiamybe?

unsplash.com

Skaityti daugiau »

„Pažiūrėjau tavo feisbuko profilį. Žinok, ten tu visai kitokia“, –  negirdėtas komentaras apie jus? Klasės „tylenis“ socialiniame tinkle prisistato visažiniu, kaimynės, pleputės Birutės profilis iš viso tuščias, o iš namų neišeinanti  šeimininkė tik ir moko interneto vartotojus, kaip iš tiesų reikia gyventi. Realybėje mes esame vienokie, o virtualioje erdvėje galime būti kuo tik norime. Skamba patraukliai.

Internetas tampa savęs reprenzentavimo vieta. Kodėl tai yra tinkamiausia terpė? Jūsų asmeniškai nepažįsta, jaučiatės saugiai, galite patenkinti poreikį būti žinomu. Kiekvienas iš mūsų virtualioje erdvėje atlieka tam tikrą vaidmenį arba personažą. O kokį vaidmenį užimate jūs? Pozityvų ar negatyvų? Visažinio ar užsispyrėlio?

unsplash.com

Skaityti daugiau »

Stovėti kryžkelėje ir rinktis: būti namų šeimininke ar karjeriste, studijuoti teisę ar interjero dizainą,   laikytis dietos nuo pirmadienio ar nuo šiandien, susituokti ar nekeisti statuso…? Mes nuolat esame tarp pasirinkimų. Vieni didesni, kiti – mažesni. Vienus apgalvojame tris dienas – kitus pasirenkame tą pačią sekundę. Ir galiausiai pasigailime. Arba ne.

Gali pasirinkti studijuoti teisę, bet kūrybinės mintys gali taip veržtis tarp teisinių įstatymų, jog pats nesuprasti, kas vyksta su tavimi. Ir kodėl nepasirinkai šių dviejų kelių? Dabar atsisakei vienos svajonės ir neišpildei net dviejų. „Mes neturime rinktis, nes bet koks pasirinkimas yra netektis“, – sako psichologas, Kauno jaunimo mokyklos direktorius Tomas Lagūnavičius.

unsplash.com

Skaityti daugiau »

Unikalią galimybę nemokamai mokytis ir tobulėti per neformalųjį ugdymą visai miesto bendruomenei suteikia Kauno jaunimo mokykla ir Kauno suaugusiųjų mokymosi centras.

Kodėl tai svarbu? Todėl, kad mokytis visą gyvenimą šiuolaikinėje, sparčiai kintančioje žinių visuomenėje labai aktualu, tik ne visi žmonės tam turi finansinių galimybių. Todėl Kauno jaunimo mokykla ir Kauno suaugusiųjų centras dovanoja kultūros dovaną visiems –  vaikams, jaunimui, suaugusiems -, norintiems įgyti naujų žinių ir įgūdžių bei turiningai praleisti laisvalaikį.

Mūsų mokykloje veikia 4 neformaliojo švietimo formos: 1.Elektroninis sportas; 2. Fotografijos užsiėmimai (teorija ir praktika); 3. Keramikos užsiėmimai (teorija ir praktika); 4.Viešojo kalbėjimo mokymas (oratorinių gebėjimų lavinimas). Visų užsiėmimų mokymai yra teoriniai ir praktiniai. Tie, kurie ne tik lankys, bet ir norės gauti mokymosi sertifikatą, gegužės mėnesį laikys egzaminą. Galima rinktis vieną arba kelis ar net visus būrelius.

Visos mūsų paslaugos – tai dovana Jums, mieli kauniečiai! Ateikite ir mes ją su malonumu Jums įteiksime!

Karolinos Černevičienės nuotr.

„FOTOkambario“ bendruomenės arch. nuotr.

Skaityti daugiau »

Mokyklos ruošia vis naujus projektus, prevencines programas prieš smurtą. Tačiau užmiršta svarbią detalę – tėvus, nuo kurių priklauso, kiek vaikas įsisavins jam diegiamas vertybes, požiūrį, elgesį. Ugdymo įstaigos ir tėvai susiduria kryžkelėje, kurią galime pavadinti „represyvia tolerancija“ – dviguba informacija teikiama vaikams. Jeigu mokyklose mokoma absoliučios tolerancijos, o šeimoje tėvai ugdo lyderius, tai koks vaiko elgesys iššaukiamas? Šioje vietoje lyderystė ir tolerancija prasilenkia: kaip lyderis tu buri grupę žmonių, kurie tam tikra prasme gali priešintis, o kaip visiškai tolerantiškai asmenybei tau nebūdinga taip elgtis. Taigi prasideda radikalios problemos.

Koks rezultatas, kada nėra atitikimų tarp tėvų, vaikų ir mokyklos aplinkos? Vyksta nesusikalbėjimas, savotiškas pasipriešinimas: vaikas mokosi tolerancijos, patyčių vengimo, o grįžus į šeimą, tėvai juokiasi iš kaimynų vaikų, kalba griežtu tonu. Kas vaikui darys didesnį autoritetą – mokytoja, kuri pasakojo, kad negalima tyčiotis iš žvairo vaiko, ar tėvas, kuris tarp kitko numeta juokelį apie žvairą zuikį, prasilenkdamas su kaimyno atžala?

Kaip viską suderinti? Rekomendacijos:

Unsplash.com nuotrauka

Skaityti daugiau »

Jūs ruošiatės eiti į teatrą: nusivalote batus, išsirenkate puošnius rūbus, pasidarote makiažą, užsidedate ant rankos „išeiginį“ laikrodį ir t.t. Bet ar žinojote, kad naujas spektaklio žanras reikalauja pasiruošti kitaip?  „Ne aktorius, o žiūrovas ruošiasi spektakliui, repetuoja jį“, – sako Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

Paruošto žiūrovo teatro stiliaus idėja – visapusiškai paruošti  žiūrovą iš anksto spektakliui, repeticijų pagrindu. Jam sukuriama jo veiksmų ir mizanscenų partitūra. Kaip tai atrodo? „Pavyzdžiui, žmogus sėdi ant kėdės, atsistoja, pakeičia savo matymo kryptį, atlieka tam tikrus judesius pagal skirtingų šokių stilius“, – apie idėją pasakoja režisierius Tomas Lagūnavičius. Žinoma, salėje dalyviai netrepsės įprastais judesiais – viskas paremta kognityviniu šokiu. Žmogus išjudinęs savo kūną gali pakeisti bendravimą, emocijas, elgesį.

Skaityti daugiau »

Nanomodernistinė antropologija patvirtina seniai žinomą tiesą: nieko nėra pastoviau už laikinumą. Kyla klausimas, ar nano technologijos sukūrė postmatricinio žmogaus konceptą, ar atvirkščiai – iš vienos linijos, vienos plokštumos išsivadavęs žmogus ėmė kurti nano pasaulį? Postmatricinis žmogus nėra statiškas objektas. Jo „aš“ nepastovus, neapibrėžtas –  kinta kas sekundę, priklausomai nuo įvairiausių patirčių. Jis negali savęs indentifikuoti, nes gyventi, tai reiškia blaškytis, neieškant aiškumo, išbaigtumo ir vientisumo. Nes tai neegzistuoja: nėra nieko realaus ir apčiuopiamo. Todėl, kad modernus žmogus suvokia, kokios ribotos yra jo pažintinės galimybės. Bet kokia išorės įtaka nuolat keičia jo asmenybę – požiūrį, aplinkos suvokimą ir matymą. Žmogus viskuo abejoja, nes negali suprasti, kaip aplinkybės keičia arba tuoj pakeis jo „aš“ dabarties situaciją ir/ arba tolimesnį likimą. Psichologas Tomas Lagūnavičius pateikia  manifesto postulatus, kurie  apibrėžia  nanomodernistinį mąstymą.

Skaityti daugiau »

Turėti galią ir susikurti savo statusą virtualioje erdvėje – tai ko nori ne vienas interneto vartotojas. To pasiekę žmonės laikomi postnetokratais. „Skatinu pabūti juo. Pabandykite tris ar keturis mėnesius aktyviai veikti kaip postnetokratas“, – sako Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

Pirmieji žingsniai jau buvo aptarti. Pristatome daugiau metodų, kurie padės įtvirtinti savo galią internetinėje erdvėje:

Laisvai reikškite savo nuomonę. Asmenybė, kuri nemoka argumentuoti išsakyti savo minčių, požiūrio, pastebėjimų – liks ilgam šešėlyje… Mažai kam įdomus žmogus „be stuburo.“ Tačiau nerekomenduojame kategoriškai savo nuomonės laikytis. Turite mokėti pripažinti, kad galbūt klystate ar abejojate. Suklydę – atsiprašykite.

Patarimas. Pagalvokite, kaip galėtumėte paskatinti save reikšti nuomonę, o jos nenutylėti? Išsiaiškinę priežastis – įveikite kliūtis.

pexels.com

Skaityti daugiau »

Postmodernistinio žmogaus gyvenimo modelis – puikus būdas prisitaikyti karštligiškai skubančioje, daugialypėje, virtualiai bendraujančioje visuomenėje. Kaip juo tapti? Psichologas Tomas Lagūnavičius ir toliau pataria. Skaitei pirmąją dalį? Nusprendei būti postmodernus? Tada pereikime prie kitų etapų.

6 etapas. Nepasiduok kvietimams veikti

Prieš kažką darydamas arba keisdamas visada pagalvok, kam tai būtų naudinga, kas gali slypėti už šios ideologijos? Kuo tavo veiksmai bus naudingi kitų interesams? Supratęs, kokia nauda iš to būtų kitiems, nebenorėsi pasiduoti masių impulsams ir socialiniams judėjimams.

Patarimas. Išanalizuok keletą ideologinių kvietimų. Perprask juos: kokie jų tikslai? Kam tai naudinga? Ką jie nori išprovokuoti? Kaip savo elgesiu nori išprovokuoti tave? Kas tau iš to? Pagalvok, kaip gali pasipriešinti. Užsirašyk.

Skaityti daugiau »