Kuriam šeimos modeliui jūs priklausote?
Savo įžvalgomis salinamės su 15min.lt skaitytojais
Pažiūrėjote serialą „Moderni šeima“ ir susimąstėte, kad jūsų šeima radikaliai skiriasi nuo vaizduojamos televizijos ekrane. Pripažinkite, visos šeimos, supančios mus, yra skirtingos: tradicijomis, vertybėmis, laisvalaikiu ar net valgymo įpročiais. Tėvai netiesiogiai diktuoja savo vaikams šeimos modelį, todėl vaikui reikia labai daug pastangų norint jį pakeisti ateityje.
Ar susimąstėte, kokiam šeimos modeliui priklausote jūs? Pasitikrinkite:
Tradicinė. Gana įprastas ir dažnai pasitaikantis. Šeima vadovaujasi senomis tradicijomis: tėvai taria paskutinį žodį, vakarienė ir pietūs visada vienu laiku, vakarai leidžiami namuose, kelios išvykos per mėnesį. Vaikai turi laikytis principo – nesvarbu, nori ar nenori, bet reikia. Tėvai griežti, vadovaujasi nuo senų senovės „įkaltomis“ vertybėmis.
Sociumo industrija prasideda internete
Visais laikais, visų visuomenių sanklodose valdžios galia slypėjo informacijoje. Valdovai ir dvasininkija turėjo žinių, nepasiekiamų masėms, todėl galėjo jas valdyti. Dabar iš dalies autoritetų nebeliko, bet žinių ir informacijos svarba išaugo tūkstanteriopai. Tai kas mus valdo?
Šiuolaikinės postmodernios visuomenės galia taip pat yra informacija, tik globaliame pasaulyje valdovais tapo media kanalai. Ketvirtoji technologijų revoliucija žmonijos istorijoje apvertė individo sąmonę aukštyn kojomis, o A. Enšteino laiko realiatyvumo teoriją kiekvienas jaučiame fiziškai – sparti technologijų kaita, moksliniai eksperimentai ir atradimai fantastiką pavertė realybe. Modernus žmogus susidvejino: dažnai jis gyvena ir virtualiame pasaulyje. Kokie pavojai kyla postmatricinei asmenybei kaip sociumo nariui? Kaip jis konstruoja savo „aš“ ir projektuoja ateitį? Dabartinė mokykla ir šeima formuoja ateities visuomenės standartus savo pavyzdžiu pasąmoningai teigdamos vaikams, kokį įvaizdį jie turėtų susikurti ir kokią elgseną privalės perimti suaugę.
Liberali mokykla lygiuojasi į verslą
Postmodernioje laisvoje įvairialypėje visuomenėje kiekviename žingsnyje ir kiekvieną valandą iškyla alternatyvos, o žmogus turi nuolat rinktis. Tėvai renka vaikams mokyklas, tik ar yra vienos geros mokyklos koncepcija? Tikrai ne. Psichologas, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius suskaičiavo virš 98 įvairiausių mokyklos modelių. Visi jie turi teisę egzistuoti, ir tai puiku. Jie savaip panašūs ir savaip skirtingi. Vienas jų - liberali mokykla, orientuota į verslą. Joje gyvena vaikai (atkreipkite dėmesį – gyvena, o ne ruošiasi gyvenimui!). Kuo ypatinga liberali mokykla, kokie jos išskirtinumai? Kokios ateities perspektyvos atsiveria jos absolventams?
Kiek kainuoja malonumai postmodernioje visuomenėje?
Kokį vaiką norime suformuoti, skatindami jį lankyti įvairius būrelius? Neteisingas požiūris yra tas, kad mokiniams neformalusis švietimas turi teikti malonumą, tenkinti jo poreikius. Ne. Tai absoliučiai klaidinga nuomonė. Papildoma veikla po pamokų kiekvienam mokiniui turi duoti naudos. Tai investicija į vaiko ateitį.
Psichologas Tomas Lagūnavičius teigia, jog neformalusis ugdymas visais būdais turi lavinti vaiko meistriškumą, ruošti jį karjerai ir išmokyti konkuruoti globalioje rinkoje. Kodėl ir kaip reikia siekti meistriškumo? Kaip užauginti vaiką – lyderį? „Viskas labai paprasta“, - sako T. Lagūnavičius ir pateikia kelias sėkmingo kelio gaires, kurios turi būti aiškios tėvams ir kiekvienam vaikui jau ketvirtais penktais jo gyvenimo metais.
Kalbėkim atvirai: mokytis neverta!
Visiems iki gyvo kaulo įgrisęs šūkis – mokytis visą gyvenimą – pasenęs. Kodėl? Nes mokaisi ilgai ir nematai rezultato, atsiranda nepasitikėjimas savimi. Bet ką daryti, juk gresia egzaminai! Išduosiu tau kelias paslaptis...
1.Tiek vaikus, tiek suaugusius reikia išmokyti mokytis greitai ir efektyviai. Tada sumažėja nerimas, dingsta egzamino/ atsiskaitymo baimė. Nes žmogus žino, kad žino. Jam ramu.
2.Greitai ir lengvai išmoksti - gerai išlaikai egzaminą, gauni pozityvų vertinimą. Tampi sėkmingu žmogumi.
3.Greitai išmoksti to, ko tau reikia, tobulini žinias, įgūdžius. Kasdieniai aukšti pasiekimai džiugina visus – gerėja šeimos mikroklimatas. Tai puiki smurto prevencija, nes nesėkmingas vaikas/ sutuoktinis tai nepateisinti lūkesčiai. O nepateisinti lūkesčiai visada provokuoja žodinę, vėliau fizinę agresiją.
4.Bendrąjį išsilavinimą, kurį teikia tradicinė mokykla, dabar dažnai nustelbia kiti informacijos šaltiniai – žiniasklaida, internetas. Jų autoritetas kartais didesnis nei mokytojo. Moralizuoti vietoj to, kad suteiktų naujų žinių mokytojui negalima. Turi veikti „optimizavimo principas“ – tada darai tai, ką lengviausiai gali išmokti. Kam vargti, jei gali viską daryti paprasčiau?
5.Šiandien nebėra laiko mokytis, reikia greitai išmokti, kad miestų „džiunglėse“ tavęs nesutryptų kiti – greitesni, mokytesni, turintys daugiau informacijos ir įgūdžių.
6.Turi išmokti išeiti iš savo saugumo zonos, nes laikai egzaminus kiekvieną dieną. Pvz., vairuoji automobilį – reiškia, irgi laikai egzaminą. Avarija – klaida, kuri kitą kartą gali nepalikti antro šanso išgyventi tau ir/ arba kitiems.
7.Vadovaukis sėkmingo žmogaus šūkiu: „Aš galiu pats!“. Tada nebeliks problemų – tik iššūkiai. Baik mokytis, pradėk išmokti. Ir būsi laisvas - nepriklausoma asmenybė. Nepasitikėjimas savimi dings.
Pagal psichologą Kauno Jaunimo mokyklos direktorių Tomą Lagūnavičių.
Tekstas: Rita Kaučikienė; Nuotrauka: Karolina Černevičienė
Kitoks nuotolinis mokymasis
Sparčiai tobulėjant informacinėns ir komunikacinėms technologijoms šiuolaikinės nuolat kintančios ir besimokančios visuomenės vienu iš švietimo prioritetų tapo nuotolinis mokymasis (angl. distance learning). „Tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, vyksta ir mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT)“, - rašoma Lietuvos respublikos Švietimo ir mokymo ministerijos tinklalapyje. Tokiu būdu išsiplečia galimybės įsigyti išsilavinimą efektyviai, sistemingai, produktyviai, mažiausiomis laiko sąnaudomis. Nuotolinis mokymasis įgalina besimokantįjį plačiau ir lanksčiau įsisavinti mokomąją medžiagą, skatina jį tęsti mokymąsi visą gyvenimą, o mokytojui suteikia galimybių ieškoti ir pritaikyti naujausius mokymosi metodus ir formas. Tai veiksmingas būdas skatinti anksti iš švietimo sistemos iškritusius asmenis (nebaigusius pagrindinio ar vidurinio ugdymo) tęsti mokymąsi ir įgyti brandos atestatą. Nuotolinio mokymosi sistema ypač aktuali ir veiksminga dirbantiems arba turintiems mokymosi sunkumų (greitai išsiblaško, lėčiau suvokia naują informaciją ir pan.), taip pat daug keliaujantiems (siekiantiems karjeros sporte, muzikoje ar mene), besigydantiems ligoninėje ar sanatorijoje; labai gabiems arba, atvirkščiai, turintiems specifinių psichologinių bendravimo problemų ir kt.
Yra labai daug ir įvairių nuotolinio mokymosi formų ir metodų. Nuotolinis mokymasis, kuris vyksta fiksuotu laiku ir kartais tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, naudojant vaizdo ar garso konferencijų būdą, vadinamas sinchroniniu. Asinchroninis nuotolinis mokymasis vyksta bet kur ir bet kuriuo metu, bendraujama naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Asinchroninio nuotolinio mokymosi metu lengviau suderinti darbo, šeimos reikalus ir mokymąsi. Mišriajame nuotoliniame mokyme yra sinchroninio ir asinchroninio mokymosi elementų .
Tam , kad nuotolinio mokymosi procesas duotų maksimalų rezultatą, jis yra struktūrizuojamas – suskirstomas etapais. Pirmajame (paruošiamajame) etape mokinys įgyja visus reikalingus kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir jam užtikrinama tinkama mokymuisi IKT bazė.
Antrajame etape mokinys aprūpinamas visais reikalingais šaltiniais –tekstine ir video mokomąja medžiaga. Labai svarbu tekstinę pamokos medžiagą skirstyti sudedamosiomis dalimis į :
a.pirminį tekstą (įvadinė pamokos dalis – apžvalga);
b. pagrindinį tekstą (tai, ką mokinys privalo išmokti 100 proc.);
c.šablonus (teksto pavyzdžiai – šablonai, kuriuos taikydamas mokinys atliks užduotis savarankiškai).
Trečiajame etape mokytojas parengia vertinimo sistemą ir nuodugniai supažindina mokinį su vertinimo „įrankiais“- vertinimo ir įsivertinimo metodika. Nemažiau svarbu yra aptarti ir nusistatyti bendravimo ir bendradarbiavimo formas ir metodus („facebook“, „skype“, diskusijų forumai, vaizdo ir garso konferencijos, aktuali ir tinkama mokymosi programa, papildomi informacijos šaltiniai ir kt.).
Visi šie išvardinti etapai bus taikomi Kauno Jaunimo mokykloje ir Kauno suaugusiųjų mokymo centre, tačiau direktorius Tomas Lagūnavičius kalba apie kitokį – modernesnį – nuotolinio mokymosi būdą mūsų mokykloje, nes čia į mokymosi procesą įvesti nauji elementai.
1.Sukurtos realios mokymosi erdvės (kabinetai, informacinis centras), kur mokiniams bus teikiamos individualios konsultacijos poromis t.y. - vienas mokytojas konsultuos tik vieną mokinį pagal grafiką nustatytu fiksuotu laiku.
2.Specialusis pasiruošimas – bandomieji egzaminai – kai imituojamos realaus egzamino užduotys ir egzamino laikymo tvarka. Tokia „egzamininė praktika“ mokslo metų eigoje bus kartojama kiek įmanoma daugiau kartų tam, kad mokinys įprastų ir egzaminui ruoštųsi tikslingai.
3.Mokinys, kaip laisvas klausytojas, galės pasirinktinai dalyvauti įvairių dalykų ir skirtingų klasių pamokose - jose dėstantis mokytojas jam, kaip ir visiems tos klasės mokiniams, teiks įvairiapusę būtiną dalykinę pagalbą: konsultuos, parengs individualias diferencijuotas užduotis.
4.Akcentuojama mokinio psichologinė būsena prieš egzaminą ir jo metu. Bus mokoma metodų, kaip atsipalaiduoti, susikoncentruoti ir susikaupti, pasiruošti egzaminui - valdyti savo sąmonės būsenas. Todėl mokinys nepatirs didžiulio streso - tai leis jam daryti pažangą ir maksimaliai panaudoti visas įgytas žinias.
Toks inovatyvus sisteminis pasirengimas mokytis nuotoliniu būdu padės panaudoti visus žmogiškuosius resursus ir skatins efektyvesnį mokymosi procesą, motyvuos įsitraukti į jį daugiau suinteresuotų mokinių.
Tekstas: Rita Kaučikienė; Nuotrauka: pexels.com